BEMER procedūra
BEMER procedūra yra labai išvystyta magnetinio lauko terapija, tikslingai veikianti pagrindines organizmo funkcijas. Visiškai be cheminių ar „stebuklingų“ priemonių. Skamba kaip burtai, tačiau tai visiškai paprasta: fizika! BEMER procedūra naudoja impulsinį elektromagnetinį lauką, skirtą unikaliai, patentuotai BEMER signalo konfigūracijai į kūną perduoti. BEMER gali pagerinti sutrikusią mikrocirkuliaciją, taigi, kraujotaką mažose ir mažiausiose kraujagyslėse⁽¹⁾. Rezultatas: BEMER gali padėti aprūpinti ląsteles maistinėmis medžiagomis ir deguonimi bei pašalinti medžiagų apykaitos galutinius produktus⁽¹⁾⁽⁵⁾⁽⁶⁾. BEMER medicinos priemonių poveikio mechanizmas buvo tyrinėjamas daugybėje mokslinių darbų.
Trumpai paaiškinta BEMER procedūra
Gera žinoti. Gerai Jums.
Poveikis ir gera savijauta tuo pačiu bangos ilgiu. BEMER procedūros pagrindinis maks. 30 Hz signalas grindžiamas labai žemo dažnio magnetiniu lauku, visiškai nekenkiančiu organizmui. Netgi kompiuteris sukuria aukštesnio dažnio magnetinį lauką!
Gali būti, kad ne iš karto tai pajusite. Tačiau BEMER poveikį intravitaliniu mikroskopu galite matyti praėjus vos kelioms gydymo minutėms.
Prieš BEMER procedūrą
Po BEMER procedūros
Geriau aprūpintas krauju. Geriau aprūpintas.
Deguonies prisotinti raudonieji kraujo kūneliai yra tarsi maži transporteriai, tiekiantys visam kūnui deguonį. Jie keliauja kraujotakos sistema, kol galiausiai mikrocirkuliacijos srityje pasiekia ląsteles ir aprūpina jas deguonimi. Iš ten raudonieji kraujo kūneliai sugeria anglies dioksidą ir tada išnešiojami venomis.
Štai ką apie tai kalba sveikatos priežiūros specialistai:
Med. m. dr. Karl-Peter Franke
Gydytojas anesteziologas
Med. m. dr. Annette Weiß
Bendrosios praktikos gydytoja
Med. m. dr. univ. Helmut Dieplinger
Bendrosios praktikos gydytojas
1 Klopp, R. C., Niemer, W., & Schulz, J. (2013). „Wirkungen einer physikalischen Stimulierung der spontanen arteriolären Vasomotion bei Rehabilitanden unterschiedlichen Alters.“ „Journal of Complementary and Integrative Medicine“, 10 (pried.), 15-22 psl. // 5 Levy, B. I., Ambrosio, G., Pries, A. R., & Struijker-Boudier, H. A. J. (2001). „Microcirculation in hypertension: a new target for treatment?.“ „Circulation“, 104 (6), 735-740. // 6 Schmidt, R. F., Lang, F., & Heckmann, M. (Eds.). (2011). „Physiologie des menschen: mit pathophysiologie.“ „Springer-Verlag“, 768 psl.
